Energijos kaupimo sistema (ESS) yra įrenginys, galintis kaupti elektros energiją ir prireikus ją išleisti. Jis gali būti naudojamas elektros tinklų apkrovai balansuoti, energijos svyravimų valdymui, atsarginės energijos tiekimui ir kitoms programoms.
Energijos kaupimo sistemų veikimo principai skiriasi priklausomai nuo skirtingų technologijų ir saugojimo laikmenų.
Štai kelių įprastų energijos kaupimo sistemų veikimo principai:
Ličio jonų akumuliatorius: Ličio jonų baterijos yra plačiai naudojamos energijos kaupimo baterijos. Jie veikia įterpdami ir ištraukdami ličio jonus tarp
teigiami ir neigiami elektrodai. Įkrovimo metu ličio jonai ištraukiami iš teigiamo elektrodo ir juda per elektrolitą, kad būtų įterpti į neigiamą elektrodą. Iškrovimo metu ličio jonai grįžta į teigiamą elektrodą iš neigiamo elektrodo, išleisdami sukauptą elektros energiją.
Švino rūgšties akumuliatorius: Švino rūgšties akumuliatoriai yra brandi energijos kaupimo technologija, dažniausiai naudojama akumuliatorių sistemose ir nepertraukiamo maitinimo šaltiniuose (UPS). Jie susideda iš teigiamų ir neigiamų elektrodų, panardintų į elektrolitą. Įkrovimo metu srovė praeina per elektrolitą, sumažindama švino dioksidą ant teigiamo elektrodo į švino rūgštį, o ant neigiamo elektrodo esantį šviną - į švino dioksidą. Iškrovimo metu reakcija pasikeičia, išleidžiant sukauptą elektros energiją.
Tai yra kai kurių įprastų energijos kaupimo sistemų veikimo principai.
Taip pat yra ir kitų energijos kaupimo technologijų, tokių kaip natrio jonų baterijos ir vandenilio kuro elementai. Kiekviena energijos kaupimo technologija turi savo privalumų ir tinkamų pritaikymų. Tinkamos energijos kaupimo sistemos pasirinkimas priklauso nuo konkrečių taikymo reikalavimų ir ekonominių sumetimų.